Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo dirbtinai pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Jų pagalba iš dviejų skirtingų šaltinių paimtų DNR sukuriama nauja DNR molekulė (DNR molekulėje slypi informacija apie viso organizmo vystymąsi). Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Kalbant apie genetines modifikacijas dera skirti selekciją nuo genų inžinerijos, kadangi nors tikslai panašūs, bet metodai iš principo skiriasi.

Mitas . GMO kūrimo procesas yra nesaugus Vienas pirmųjų GMO darbų 1973 m. buvo atliktas su E. coli bakterija, į kurią buvo įterptas Salmonella genas. Tačiau jau po poros metų pradėta kalbėti apie naujai sukurtų organizmų pavojų kitiems organizmams. Buvo atlikti pirmieji moksliniai tyrimai, kurie patvirtino, jog naudoti rekombinantinę DNR yra saugu.

Genetiškai modifikuotas maistas – maisto produktai iš genetiškai modifikuotų organizmų – augalų, gyvūnų ar mikroorganizmų. Tokie produktai rinkoje pasirodė 1996 metais.

Populiariausi genų inžinerija pakeisti augalai yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsai ir medvilnė. Nuo 1996 metų pasauliniai jų pasėlių plotai išaugo 87 kartus ir 2010 m. užėmė 148 mln. hektarų, daugiausiai JAV, Brazilijoje, Argentinoje ir Indijoje.