Anoreksija (gr. ἀνορεξία – apetito nebuvimas) – apetito sumažėjimas ar išnykimas.

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) kyla dėl neurozinio noro suliesėti, neadekvataus savęs vertinimo. Daugeliu atvejų nervine anoreksija sergantys žmonės serga ir nervine bulimija. Moterys serga 10-20 kartų dažniau, nei vyrai, įvairiais vertinimais iki 5-20 % nervinės anoreksijos atvejų baigiasi mirtimi, dažniausiai – dėl ilgainiui kylančių širdies, inkstų ir pan. sutrikimų. Šia liga sergantis žmogus badauja ir neigia, kad kūnui normaliai funkcionuoti reikia bent pagrindinių maisto medžiagų. Be to slepia savo ligą, sąmoningai mažina kūno svorį, vengdamas „storinančio“ maisto.

Anoreksija sukelia daug neigiamų padarinių – širdies ir kraujotakos sutrikimus, kaulų trapumą, raumenų masės mažėjimą, nuovargį ir silpnumą, plaukų slinkimą ar net mirtį.

Kaip atpažinti anoreksiją?

Anoreksiją gydyti sunku, o be gydytojų pagalbos – praktiškai neįmanoma. Liga lengviau gydymui pasiduoda ankstyvuosiuose pasireiškimo etapuose. Todėl čia labai svarbus artimųjų vaidmuo ir atidumas. Kuo anksčiau pastebėsite nepakankamos mitybos požymius, tuo didesnė tikimybė su medikų pagalba apsaugoti iškankintą organizmą nuo nepataisomos žalos. Pagrindiniai anoreksijos simptomai tokie:

• radikalus svorio netekimas
• apetito praradimas
• menstruacinio ciklo nutrūkimas
• pastovus nuovargis ir galvos svaigimas
• vidurių užkietėjimas ir pilvo skausmai
• pernelyg didelis jautrumas šalčiui
• plaukų slinkimas
• švelnių pūkelių (kūdikiški plaukeliai) atsiradimas ant veido ir kūno
• atsisakymas valgyti su šeima argumentuojant, kad sočiai pavalgė mokykloje, mieste ar dar kur nors.

3 anoreksijos vystymosi etapai

Pirmasis etapas. Aktyviai pradeda vystytis nepilnavertiškumo kompleksas. Papildomi kilogramai tampa visų problemų priežastimi, nors dažniausiai viršsvorio iš tiesų net nėra. Pirmajam etapui būdingi depresijos periodai, prislėgta būsena ir begalinės pastangos riboti maistą.

Antrasis etapas. Prasideda badavimas. Vien dietos nebeužtenka, palaipsniui vis stipriau imama riboti maistą. Kiekvienas nukritęs kilogramas labiau įkvepia ir provokuoja dar žiauresniems „žygiams“. Jeigu ir buvo kažkokia svorio riba, kurią dietų pagalba buvo norima pasiekti, tai dabar to maža ir siekiama dar labiau sulieknėti. Prasideda fiziologiniai pokyčiai. Sutrinka vidaus organų veikla, nuolat krečia šaltis, oda praranda elastingumą ir tampa pilkšva. Gali prasidėti raumenų mėšlungis, nepraeinantis silpnumas, širdies aritmija, kraujo bėgimas iš nosies. Merginoms labai dažnai sutrinka ar visai dingsta mėnesinės, gali išsivystyti amenorėja, dėl kurios ateityje gali būti sunku pastoti ir išnešioti kūdikį.

Trečiasis etapas. Vyksta negrįžtama vidaus organų distrofija. Vienais atvejais šis etapas pasiekiamas po penkerių, kitais – jau po vienerių metų. Viskas priklauso nuo individualių ypatumų ir savęs badu marinimo žiaurumo. Jeigu šiame etape nesiimama kardinalių metodų anoreksija sergančiai ligonei gelbėti, viskas gali baigtis mirtimi.

Gydymas

Labai svarbu pradėti anoreksijos gydymą laiku. Iš pradžių specialistas tikrina, kokie atsirado pažeidimai organizme. Po to ligonis nukreipiamas pas psichoterapeutą ir pradedamas gydymas. Jeigu prasidėjo kokie nors hormoniniai sutrikimai, lydimi amenorėjos (menstruacijų sutrikimo), paskiriamas hormonų kursas. Šalia viso to, sudaroma individuali mitybos programa, tiesa, pradžioje, ligonį tenka priversti suvalgyti maisto porcijas. Jei gydimas užleidžiamas, organizme vyksta negrįžtami procesai, kurie dažnai baigiasi labai blogai.